Antradienio ryto Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje kartu su popiežiumi koncelebravo kardinolai, priklausantys popiežiaus patarėjų tarybai, dalyvaujantys šiomis dienomis Vatikane vykstančiame posėdyje. Šią dieną Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo evangelistą šv. Morkų, kuris yra Egipto Aleksandrijos Bažnyčios pradininkas, dėl to popiežius Pranciškus antradienio Mišias aukojo už patriarchą Tawadrosą II ir Koptų Bažnyčios tikinčiuosius, su kuriais susitiks jau po kelių dienų lankydamasis Egipte. „Šiandien minime evangelistą šv. Morkų, Aleksandrijos Bažnyčios įkūrėją - sakė Pranciškus. Aukoju šias Mišias už man brolį Popiežių Tawadrosą II, Aleksandrijos Koptų patriarchą, prašydamas, kad Viešpats laimintų mūsų Bažnyčias savo Šventosios Dvasios gausa“.
Šią dieną skaitytoje Evangelijos pagal Morkų ištraukoje skambėjo prieš žengimą į dangų apaštalams tarti Kristaus žodžiai: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk 16,15). Kristus liepia savo apaštalams nepasilikti Jeruzalėje, bet eiti į pasaulį ir visiems skelbti išganymo naujieną. „Išeiti ir skelbti. Tai išėjimas visu gyvenimu. Išeidamas skelbėjas rizikuoja gyvenimu. Jis nėra apsaugotas nuo pavojų; nėra specialiai skelbėjams skirto gyvybės draudimo. Jei skelbėjas nori apsidrausti, jis nėra tikras Evangelijos skelbėjas. Tik pasiliekantis, neišeinantis, gali jaustis saugus. Tad pirmiausia: eikite, išeikite. Jėzų Kristų ir jo Evangeliją įmanoma skelbti tik išeinant, tik leidžiantis į kelionę. Nesvarbu kokia tai kelionė – kelionė fizine prasme, ar dvasinė kelionė, kančios kelias. Atsiminkime ligonių skelbiamą Evangeliją – daugybės ligonių! - jei aukoja savo kančią už Bažnyčią, už krikščionis. Bet ir jie visada išeina iš savęs“.
Koks turi būti Evangelijos skelbimo stilius? – klausė popiežius, tęsdamas homiliją. Pirmajame Mišių skaitinyje atsako šv. Petras, kuris buvo evangelisto Morkaus mokytojas: „Visi būkite apsivilkę nuolankumu vieni kitiems“. „Kodėl reikia nuolankumo? Dėl to, kad mes skelbiame nusižeminimo žinią – garbės, kuri kyla iš nusižeminimo. Evangelijos skelbimui gresia pagundos: galios pagunda, išdidumo pagunda, supasaulėjimo pagunda, įvairiausių rūšių supasaulėjimas, dėl kurio imama nenuoširdžiai pamokslauti. Juk Evangelija neturi būti skelbiama atskiesta, netekusi jėgos, be žinios apie Kristaus mirtį ir prisikėlimą. Dėl to Petras sako: „Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias, kaip riaumojantis liūtas, slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“. Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad panašius sunkumus išgyvena ir mūsų broliai, pasklidę po pasaulį. Jei Evangelijos žinia tikra, jos skelbimui priešinasi gundytojas“.
Tačiau, - sakė popiežius, - tuo pat metu turime būti tikri, kad Viešpats nepaliks mūsų vienų. „Viešpats mus palaikys, duos mums jėgų eiti pirmyn, nes jis yra kartu su mumis, jei mes esame ištikimi jo Evangelijai, jei išeiname iš savęs ir skelbiame nukryžiuotąjį Kristų, kuris vieniems yra papiktinimas, o kitiems kvailybė, jei skelbiame jį nuolankiai, su tikru nuolankumu. Viešpats tesuteikia malonę mums, visiems pakrikštytiesiems, eiti nuolankaus skelbimo keliu, pasitikėti Juo ir skelbti tikrą Evangeliją: „Žodis tapo kūnu“. Dievo sūnus kūne atėjo į pasaulį. Žmonėms tai papiktinimas, tai kvailybė. Mes tai turime skelbti, žinodami, kad Viešpats yra su mumis, darbuojasi su mumis ir mus palaiko“. (Vatikano radijas)
